Balandžio pradžioje startavo Teisingumo ministerijos, Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir Lietuvos Advokatūros iniciatyva rengiama Nacionalinė teisinių žinių olimpiada moksleiviams.
Jau antroji Nacionalinė teisinių žinių olimpiada vyksta dviem turais. Pirmame ture moksleiviai iš visos Lietuvos savo mokyklose jau atliko specialų teisės žinių testą. Šiais metais dalyvauti konkurse užsiregistravo 800 moksleivių iš daugiau nei 60 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų. Kaip ir praėjusiais metais aktyviausiais išliko Kauno ir Alytaus rajonų moksleiviai. „Ypač džiugu, kad šiemet olimpiadoje dalyvauja ir tie moksleiviai, kuriems pernai pritrūko labai nedaug iki prizinės vietos, – teigia olimpiados koordinatorė Inga Mickevičiūtė. – Moksleiviai nenuleido rankų ir šiemet vėl bando savo jėgas olimpiadoje“.
Į olimpiados finalą, kuris vyks balandžio 28 d. Mykolo Romerio universitete, pateko 260 moksleivių iš visos Lietuvos. Finale moksleiviai ne tik laikys testus, kuriuos ruošia visi olimpiados partneriai, bet ir susitiks su žymiais teisininkų bendruomenės nariais, jaunaisiais teisininkais, teisėjais, klausys paskaitos bei turės galimybę laimėti partnerių įsteigtus prizus.
Moksleiviams trūksta žinių apie darbo teisę
Testo rengėjus maloniai nustebino, kad moksleiviams lengviausiai įveikiami buvo konstitucinės bei tarptautinės teisės klausimai. „Dauguma moksleivių teisingai atsakė, kurios iš išvardintų teisių nėra įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje, ar šešiolikmečiui būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų platinimą mokykloje, taip pat ką reiškia Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad teisėjas ir teismai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi, – sakė MRU Teisės fakulteto dekanė Lyra Jakulevičienė. – Džiugu, kad nemažai moksleivių teisingai atsakė į tarptautinės teisės klausimus, tarkim, jei tarp Peru ir Čilės kilo ginčas dėl tarptautinių sutarčių teisės konvencijos nuostatų aiškinimo, kur galėtų kreiptis šios valstybės norėdamos išspręsti savo ginčą“.
Olimpiados organizatoriai atkreipia dėmesį, kad šiemet po pirmojo turo sunkiausiai moksleiviams sekėsi atsakyti į klausimus, susijusius su darbo teise, ypač jaunimo darbo sąlygomis. „Moksleiviai nelabai žino, kur jiems reikėtų kreiptis jeigu darbdavys neteisėtai atleido iš darbo arba neišmokėjo darbo užmokesčio, – pastebi Mykolo Romerio universiteto lektorė, darbo ir socialinio aprūpinimo teisės ekspertė Rasa Grigonienė. – Taip pat sunkumų kėlė klausimai, kokių dokumentų reikėtų, jei moksleivis norėtų sudaryti darbo sutartį ir pradėti dirbti mokslo metų laikotarpiu ar kiek dienų mokymosi atostogų jam priklauso valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti, prieš kiek laiko darbdavys turi įspėti nepilnametį darbuotoją apie jo atleidimą darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. O šie klausimai vyresnių klasių moksleiviams artėjant vasaros atostogoms ir didėjant galimybėms dirbti sezoninius darbus tikrai yra svarbūs“.
Ką apie nepilnamečių įdarbinimą turėtų žinoti ir moksleiviai, ir darbdaviai
Pašnekovė atkreipė dėmesį į darbdavių atsakomybę ir bazines teisines žinias, reikalingas darbinant nepilnamečius. Pasak R. Grigonienės, pradėti dirbti moksleiviai gali nuo 14 metų, o jaunuoliams iki 16 metų reikalingas vieno iš tėvų/globėjų sutikimas ir gydytojo leidimas, o jei būtų laiko padirbėti ir mokslo metų metu, reikėtų ir mokyklos raštiško sutikimo.
„Paaugliams nuo 16 metų tokie sutikimai nereikalingi, tačiau prieš įsidarbinant jaunuoliams yra privaloma pasitikrinti sveikatą (medicininėje pažymoje turi būti nurodytas tinkamumas dirbti konkrečius darbus), o būsimasis darbdavys savo ruožtu privalo pateikti numatomų darbo sąlygų aprašymą, nurodydamas galimą profesinę riziką ir veiksnius, galinčius turėti įtakos jaunuolio sveikatai“, – sako R. Grigonienė.
Darbo teisės ekspertė taip pat pabrėžė, kad svarbiausias dokumentas įsidarbinant – darbo sutartis, kurioje turi būti numatytas ne tik darbo užmokestis, bet ir kitos darbo garantijos. „Teisės aktai jauniems asmenims nustato sutrumpintą darbo laiką ir ilgesnes kasmetines atostogas, papildomas pertraukas darbo metu, be to, jauniems asmenims neleidžiama dirbti naktį“, – sako R. Grigonienė. Kadangi jauni asmenys turi būti apsaugoti nuo bet kokios konkrečios rizikos, jų saugai, sveikatai ar vystymuisi, galinčios atsirasti dėl jaunų asmenų patirties stokos, nežinojimo, kokia yra arba kokia gali kilti rizika, yra patvirtintas nebaigtinis sąrašas darbų, kurie draudžiami dirbti, nes gali būti kenksmingi jaunuolio sveikatai.
Pasitikrinti savo teisės žinias gali kiekvienas
Kartu su olimpiados klausimais moksleiviams olimpiados partneriai ir teisės ekspertai parengė visuomenei skirtą teisės žinių testą. Dabar kiekvienas naujienų portale 15min.lt. gali pasitikrinti savo teisinį išprusimą.
Visuomenei teisės ekspertai testo klausimus ruošė pagal kasdienes ir praktines situacijas. Situaciniai klausimai pateikti iš administracinių santykių, civilinės, baudžiamosios teisės sričių, vartotojų apsaugos, darbo santykių sričių. Teisinių žinių testą visuomenei jau išsprendė beveik 4 000 portalo 15min.lt skaitytojų.
Olimpiada vykdoma kaip bendra Teisingumo ministerijos, Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos advokatūros iniciatyva. Olimpiados partneriai – pagrindinio prizo steigėjas – advokatų kontora „Eversheds Saladžiusׅ“, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Aukščiausias teismas, Nacionalinė teismų administracija, Antstolių rūmai, Lietuvos teisininkų draugija, privati bendrovė „PricewaterhouseCoopers“ ir advokatų kontora „PWC Legal Bukauskas ir partneriai“.
Informacinis partneris – naujienų portalas 15min.lt.