Kviečiame susipažinti su „Teisė kiekvienam“ komandos parengta Reikšmingiausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismų bylų, išnagrinėtų kovo 1-4 dienomis, apžvalga, kurioje pristatomi reikšmingiausi civilinėse, administracinių nusižengimų ir baudžiamosios bylose kovo mėn. pirmąją savaitę priimti kasacinio teismo išaiškinimai.
Civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2022, buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo atgręžimą tais atvejais, kai įvykdytas teismo sprendimas neteko galios, o teismo sprendimo vykdymo metu skolininkui priklausantį turtą viešose varžytynėse įsigijo išieškotojas, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas šioje byloje konstatavo, kad nors teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu suteikiama galimybė pašalinti šalių tarpusavio santykiuose atsiradusį neteisėtumą, tačiau toks grąžinimas į ankstesnę padėtį galimas ne visada, t. y. nors neteisėto teismo sprendimo įvykdymo padariniai yra neteisėti, tačiau tai per se (savaime) nereiškia, kad neteisėtais gali būti laikomi ir išieškotojo ir (ar) antstolio atlikti veiksmai tokį sprendimą vykdant. Priešinga išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarautų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principui bei antstolio pareigai imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, veikti griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegija išaiškino, kad tais atvejais, kai išieškotojas, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, vykdymo procese dalyvaudamas viešosiose varžytynėse nusiperka skolininko turtą, jeigu varžytynių aktas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, įvykdytą teismo sprendimą panaikinus ar jam netekus teisinės galios, skolininko, kurio turtas varžytynėse buvo perleistas, teisių gynybai taikomos ne restitucijos taisyklės, bet teismo sprendimo vykdymo atgręžimo instituto bendrosios nuostatos (CPK 760 straipsnis).
Civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2022, spręsdamas klausimą dėl vartojimo sutarčių sąžiningumo kontrolės, kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant, ar vartojimo sutarties sąlyga yra nesąžininga pagal CK 6.228-4 straipsnio 5 dalį, turi būti atsižvelgiama į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes bei visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Teisėjų kolegija byloje konstatavo, kad teismui ex officio atliekant vartojimo sutarčių sąžiningumo kontrolę, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės – ar sutarties sąlygos su vartotoju buvo individualiai aptartos, ar jos yra išreikštos aiškiai, ar vartotojui galėjo būti suprantamos, ar jos atitinka bendrąjį sąžiningumo kriterijų ir iš esmės nepažeidžia šalių teisių bei pareigų pusiausvyros vartotojo nenaudai. Kadangi nagrinėtu atveju buvo sudaryta sutartis dėl neįprasto finansinio produkto – terminuotojo indėlio ir kartu papildomo unijos pajaus įsigijimo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokio sudėtinio finansinio produkto esmė suponuoja pareigą atsakovei, kaip verslininkei, tinkamai ir aiškiai klientui atskleisti jo specifiškumą, akcentuojant ne tik sandorio naudą, bet ir kliento prisiimamą riziką, galinčią atsirasti dėl to, kad jo įnešama suma yra išskaidoma skirtingoms vieno produkto (indėlio) sudėtinėms dalims įsigyti, bei rizikos apimtį, priklausančią nuo išskaidymo proporcijos (diferencijuotą rizikos mastą). Tokios informavimo pareigos tinkamas vykdymas yra glaudžiai susijęs su sutarties sąlygų skaidrumo vertinimu, o siekiant nepažeisti skaidrumo reikalavimo, svarbu aiškiai bei suprantamai išdėstyti sutarties sąlygas taip, kad sąlygų turinys leistų pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui remiantis aiškiais ir suprantamais kriterijais suvokti, kuo ši sutartis skiriasi nuo įprastos indėlio sutarties ir kaip konkrečiai didėja rizikos laipsnis, pasirenkant didesnę mokamų palūkanų normą ir įmokant didesnę papildomo pajaus sumą.
Administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-628/2022 kasacinis teismas sprendė klausimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalies taikymo. ANK 526 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame nurodytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė. Nagrinėtu atveju taikant asmeniui administracinę atsakomybę pagal minėtą normą buvo padaryta klaida nurodant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 reikalavimų punktą. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Kasacinis teismas šioje byloje konstatavo, kad dėl to, jog protokole ir nutarime buvo klaidingai nurodytas administracinę atsakomybę nustatančio teisės akto punktas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo nebuvo apribota.
Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-628/2022 spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau tokiu atveju kartu pripažįstama, kad tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, konstatavus, jog susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti.
Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2022 pasisakydamas dėl bendrininkavimo instituto taikymo kasacinis teismas pažymėjo, kad esant visų smurtinius veiksmus atliekančių bendrininkų tiesioginei tyčiai nužudyti, laikoma, kad nužudymas padarytas jų bendrais veiksmais. Tokia pat išvada paprastai daroma ir aukos mirtimi pasibaigusio grupinio intensyvaus smurtavimo atveju, nors bendrininkai ir neturėjo apibrėžto tikslo atimti gyvybę, tačiau numatė tokios baigties galimybę ir demonstravo visišką abejingumą nukentėjusiojo likimui. Taip pat šioje byloje kasacinis teismas byloje pasisakė dėl chuliganiškų veiksmų nustatymo, pažymėdamas, kad nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu.
Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-495/2022 kasacinis teismas pasisakė dėl situacijos, kuomet kaltinamasis pirmosios instancijos teisme yra supažindinamas su jo procesinėmis teisėmis ir asmuo keičia savo poziciją dėl paaiškinimų davimo po liudytojo apklauso, o vėliau šios pozicijos atsisako, nepateikdamas tokio prašymo teismui prieš baigiant įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tai savaime negali suponuoti išvados apie kaltinamojo teisės duoti parodymų suvaržymą.
Pažymime, kad ši apžvalga parengta tik informavimo tikslais, todėl tai nėra oficiali teismų sprendimų santrauka.
„Teisė kiekvienam“ komanda